pakartus

pakartùs, -ì adj. (3), pãkartus, -i (1) kartokas, apykartis: Pakártūs šitie vaistai Ob. Pãkartus y[ra] tas alus Yl. Pãkartus besąs, duok nulupsiu žievę Skd. Sako, ka jos virt geresnės, ale valgyt tai tokios pãkarčios, neskanios Mšk.

pakartù n.: Kažno kol pavalgius burnoj pakartù Alks. pakarčiaĩ adv.: Jai dabar mėgias pakarčiaĩ valgyt Ob.